Kylant temperatūrai, pastatai susidurs su vis didėjančiu spaudimu vykdyti savo pagrindinę paskirtį: apsaugoti gyventojus nuo ekstremalių lauko sąlygų. Šis pokytis turės įtakos pastatų ir jų aplinkos dizainui, paveiks medžiagų pastato apvalkalams pasirinkimą ir padidins vėsinimo sistemų įrengimo apimtis.

Maždaug ketvirtadalis pasaulio CO2 emisijų susidaro dėl pastatų eksploatavimo. Norint iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją, reikia toliau mažinti pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažinti energijos vartojimo intensyvumą optimizuojant būdus, kuriais generuojama, išgaunama, saugoma ir vartojama šiluminė energija.

Beveik 10 % pasaulyje išmetamo CO2 susidaro dėl pastatų statybos, priežiūros, renovacijos ir konstrukcijų išardymo. Norint pasiekti nulinę emisiją, reikia sumažinti ne tik eksploatavimo, bet ir integruotas emisijas naudojant mažiau naujų arba pakartotinai naudojamų medžiagų, pereinant prie ekologiškų medžiagų ir pagerinant įprastas statybines medžiagas.

Vyriausybės pereina nuo savanoriškų įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą prie įpareigojančių energijos vartojimo kodeksų, apibrėžiančių tikslinę pastatų CO2 emisiją. Nors statybos kodeksai dėl eksploatavimo emisijos mažinimo visame pasaulyje griežtės, reglamentai taip pat bus išplėsti sprendžiant įkūnytosios anglies klausimą, siekiant skaidriems gyvavimo ciklo duomenims apie statybines medžiagas pateikti.

Sudėtinga tvarumo ataskaitų teikimo sistema sukelia suderinimo iššūkių, bet ASV ataskaitų teikimas užtikrina efektyvumą, sumažina riziką ir patenkina augančius investuotojų ir klientų lūkesčius. Patikimas išsamių duomenų kaupimas bus labai svarbus teikiant ataskaitas apie atitiktį ir išteklių optimizavimą.

Statybų pramonė susiduria su reikšmingu kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, kurį sustiprina į pensiją išeinantys darbuotojai – ši problema dar aštresnė ŠVOK sektoriuje. Kad tai išspręstų, statybų pramonė turės investuoti į savo įvaizdį, atitinkamai rengti kvalifikuotus specialistus ir pritaikyti technologijas.

Pastatai sudaro modernaus gyvenimo pagrindą, nes suteikia stabilią aplinką gyvenimui, darbui ir poilsiui. Tačiau keturi kritiniai veiksniai – ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, urbanizacija, kibernetinės atakos ir naujai atsirandančios statybos technologijos – pabrėžia didžiulį poreikį pagerinti pastatų saugą, kad gyventojai būtų geriau apsaugoti.

Žmonės beveik 90 % savo laiko praleidžia patalpose, taip pat po pandemijos didėja dėmesys sveikoms patalpų erdvėms, o šį poreikį dar labiau paspartina oro tarša ir augantys investuotojų ir nuomininkų lūkesčiai. Tai lems naujų ir modernizuotų pastatų dizainą, kuriame pirmenybė teikiama naudotojo gerovei, sutelkiant daugiau dėmesio į šiluminį komfortą, oro kokybę, akustinį komfortą ir optimalų apšvietimą.

Pandemija greitai pakeitė kasdienį gyvenimą ištuštindama biurus ir prekybos centrus bei paversdama namus darbo vietomis. Tai turės ilgalaikės įtakos, pakeis įsisenėjusią paradigmą, kai erdvės daugiau nebėra fiksuotos formos ir paskirties, bet tampa dinamiškos, kad patenkintų besikeičiančius poreikius.

Pastatuose daiktų internetą (IoT) naudojančių prietaisų skaičius greitai didėja, bet tokie keli iššūkiai, kaip ribotos galimybės naudoti vieną su kitu ir pritaikyti dydį, galimybės atnaujinti nebuvimas ir duomenų perkrova vis dar neleidžia atsiskleisti jų visiškoms galimybėms. Ryšio protokolai su IP, semantiniai sričių modeliai ir saugūs tinklo atnaujinimai padės įveikti šias kliūtis bei atskleisti naujas naudojimo galimybes.

Pasaulinis statybų srities darbo jėgos produktyvumas atsilieka nuo kitų pramonių dėl fragmentuoto planavimo, vykdymo ir valdymo, riboto apsikeitimo duomenimis ir pasenusių pažangos stebėjimo metodų. Tokie inovatyvūs metodai, kaip integruotas projektų įgyvendinimas, pažangus skaitmeninis planavimas ir skaitmeninis darbo srauto valdymas, padės supaprastinti projektų vykdymą, sumažins brangiai kainuojančio perdarymo atvejų ir vėluojančių projektų skaičių.

Pasaulio pastatų automatizavimo ir valdymo sistemų (BACS) rinka greitai auga, bet dabartinės sistemos nukenčia dėl fragmentuotų operacijų ir neefektyvumo. Naujos kartos BACS suderins gilesnį integravimą su decentralizuotu intelektu, plokštesnėmis architektūromis ir DI panaudojimo galimybėmis, kad patobulintų energijos vartojimo efektyvumą, naudotojų komfortą ir eksploatavimo atsparumą.