Susieti pastatai

Šiandien pastatuose yra įrengti maždaug 2 milijardai daiktų interneto (IoT) prietaisų, ir ateityje tikimasi, kad šis skaičius kas metus padidės 13,7 % ⁽⁶⁹⁾. IoT prietaisai pastatuose – tai tarpusavyje sujungtų jutiklių tinklai, sistemos ir įranga, kurie renka duomenis ir jais keičiasi, kad optimizuotų operacijas, pagerintų energijos vartojimo efektyvumą ir padidintų naudotojų komfortą ir saugumą. To pavyzdžiai gali būti prijungtos saugos ir prieigos valdymo sistemos, ŠVOK ir pastatų energijos valdymo sistemos, darbo vietų valdymo sistemos, išmaniojo apšvietimo sistemos, eskalatoriai ir liftai, automobilių stovėjimo sistemos, priešgaisrinės ir saugos sistemos bei vidaus aplinkos kokybės monitoriai. Vienas pastatas sutalpina dešimtis tūkstančių IoT prietaisų, todėl jis yra vienas iš sudėtingiausių valdomų sistemų pasaulyje – netgi sudėtingesne už autonomines transporto priemones arba pramoninius robotus.

Nors IoT prietaisų integravimas pastatuose suteikia didelių galimybių, jų visiškas galimybes šiuo metu riboja keli iššūkiai. Pagrindinė kliūtis yra naudojimas kartu, nes daugelis IoT prietaisų pasitiki nuosavybės teisių protokolais, komplikuojančiais sistemų integravimą skirtingose pastatų automatizavimo vertikaliose rinkose ir kliudančiais sklandžiam veikimui. Dydžio keitimas tampa kita reikšminga kliūtimi, nes valdyti besiplečiančius IoT tinklus tampa vis sudėtingiau be IoT prietaisų, galinčių automatiškai atpažinti kitus IoT prietaisus ir su jais koordinuotai veikti. Be to, kritiškai svarbu atnaujinti, nes IoT prietaiso programinė aparatinė įranga dėl pažangių technologijų dažnai greičiau pasensta nei techninė įranga, todėl reikalingi dažni naujiniai, kad būtų užtikrintas efektyvus ir saugus eksploatavimas.

Sklandus integravimas pastatų automatizavimo srityse ne tik atskleis naujas galimybes, suteikiančias efektyvesnio energijos valdymo galimybes ir dar labiau sumažinančias išlaidas, bet taip pat paskatins atsirasti naujus naudojimo atvejus, pakeisiančius naudotojo patirtį. Pavyzdžiui, ŠVOK sistemos gali dinamiškai pritaikyti temperatūrą ir vėdinimą biuruose bei konferencijų patalpose pagal laukiamą užimtumą, oro prognozes ir asmeninius pasirinkimus. Išmaniosios apšvietimo sistemos gali pritaikyti ryškumą prie saulės šviesos lygio, imituodamos natūralius dienos šviesos pokyčius, kad prisitaikytų prie cirkadinių ritmų. Be to, su išmaniąją infrastruktūra galima užtikrinti sąveiką atsižvelgiant į buvimo vietą, pritaikytą renginių ir lankytojų žymėjimą, tikralaikę darbo erdvės ir susirinkimų salių prieinamumą bei automatinį neužimtų rezervuotų erdvių suteikimą ⁽⁷⁰⁾. Kad sulauktume tokios pažangos, reikia įveikti naudojimo vienu metu, dydžio keitimo, atnaujinimo galimybių ir duomenų perkrovos kliūtis.

Naudojimo vienu metu iššūkiai gali būti sprendžiami pritaikant IP ryšio protokolus, užtikrinančius sklandų sąveikavimą tarp įvairių gamintojų IoT prietaisų. Unifikuota su IP veikianti infrastruktūra supaprastina tinklo valdymą, sumažina išlaidas, susijusias su nuosavybės sprendimais, ir suteikia galimybę skirtingoms pastatų sistemoms bendrinti duomenis su viena IP magistrale ⁽⁷¹⁾. Tačiau šiam pokyčiui pasiekti reikės didesnio IT valdymo komandų įsitraukimo į pastatų automatizavimo sistemos dizaino, atidavimo eksploatuoti ir sprendimų priėmimo proceso sritis.

Įveikus dydžio pritaikymo iššūkius, reikės pritaikyti semantinius sričių modelius, apibrėžiančius santykius tarp komponentų, sistemų ir duomenų srautų pastato automatizavimo srityje. Šie modeliai suteikia duomenų kontekstą, su kuriuo galima savarankiškai konfigūruoti sudėtingas sistemas.

Galiausiai, taip pat būtina automatizuoto IoT atnaujinimo galimybė, skirta saugumo problemoms išspręsti, nes rankinis tūkstančių prietaisų pataisymas pastate nėra praktiškas. Saugūs, tinkle vykdomi atnaujinimai priklausys nuo to, ar bus išspręsti bendrojo veikimo iššūkiai, tapę pirminiu reikalavimu.