Prisitaikymas prie klimato kaitos

2024 m. vidutinė pasaulio temperatūra pirmą kartą viršijo 1,5 °C [2,7 °F] prieš industrializaciją buvusį lygį. Tai bus šilčiausi užfiksuoti metai ir tęsis nerimą kelianti tendencija, kai 24 šilčiausi metai buvo nuo 2000 m. ⁽¹⁾. Tikimasi, kad ši tendencija dar labiau sustiprės, o iki 2050 m. vidutinė temperatūra pasaulyje turėtų pakilti 2 °C [3,6 F] ar daugiau, jei bus įgyvendinta visa dabartinė politika ⁽²⁾. Pasak Tarptautinės energijos agentūros (TEA), kiekvienas pasaulio temperatūros padidėjimas 1 °C [1,8 °F], 25 % padidina atvėsimo laipsnių dienas (angl. „cooling degree days“, CDD). Atvėsimo laipsnių dienos – tai matavimo dydis, nurodantis, kiek ir kaip ilgai lauko temperatūra viršija specifinį bazinį dydį, paprastai, 18 °C [64,4 °F], todėl ateityje atsiras daug didesnis vėsinimo poreikis.

Planuojama, kad iki 2050 m. beveik 1 000 miestų temperatūra sieks 35 °C [95 °F] arba daugiau (šiuo metu, tokių miestų yra 354), sukeldama 1,6 milijardo miesto gyventojų ekstremalaus karščio pavojų – tai 800 % padidėjimas ⁽³⁾. Didėjantis karštis sutrikdys ekosistemas, apsunkins sveikatos priežiūros sistemas ir sukels didžiulę naštą pasaulio ekonomikai. Planuojama, kad dėl karščio keliamo streso iki 2030 m. bendros darbo valandos sutrumpės 2,2 %. Tai prilygsta 80 milijonų pilno etato darbų praradimui ⁽⁴⁾. Šiuo metu dėl su karščiu susijusių priežasčių miršta maždaug pusė milijono žmonių per metus, o šis skaičius greičiausiai dar labiau padidės dėl senstančių gyventojų ir greitos urbanizacijos ⁽⁵⁾. Pavyzdžiui, tokie miestai, kaip Delis ir Karačis, patiria vis dažniau pasitaikančias mirtinas karščio bangas, pareikalaujančias tūkstančių gyvybių ir neproporcingai paveikiančias pažeidžiamus gyventojus, įskaitant vyresnius asmenis ⁽⁶⁾.

Pasaulyje, kuris vis labiau karštėja, pastatai atliks esminį vaidmenį apsaugant visuomenės sveikatą ir išlaikant produktyvumą. Labai svarbus taps architektūrinis dizainas, medžiagų pasirinkimas pastato apvalkalui bei efektyvių vėsinimo sistemų pritaikymas.

Siekiant sumažinti karščio dėl saulės padidėjimą, ateities dizaine bus integruotos tokios funkcijos, kaip portikai, grotelės, markizės, žaliuzės ir užuolaidos. Strateginė pastatų padėtis ir augmenijos sprendimai, pavyzdžiui, žali stogai ir „gyvosios“ sienos, pagerins izoliaciją ir sumažins karščio įsigėrimą. Apželdinimas lapuočiais medžiais ir miesto žaliosios erdvės pagerins oro srautą, suteiks sezoninį šešėlį ir keliais laipsniais sumažins aplinkos temperatūrą. Tačiau estetinio patrauklumo ir energijos vartojimo efektyvumo suderinimas vis dar lieka iššūkiu. Vizualūs veiksniai daugiau neturėtų nustelbti tokių praktinių funkcijų, kaip šešėlį suteikiančios konstrukcijos ⁽⁷⁾.

Pastato apvalkalo medžiagos taip pat atliks vis svarbesnį vaidmenį. Didelės šiluminės masės medžiagos, tokios, kaip akmuo ir žemė, dažnai naudojamos įprastuose Viduržemio jūros ir Šiaurės Afrikos regionų pastatuose, natūraliai reguliuoja vidaus temperatūrą ir galima mažiau pasikliauti mechaniniu vėsinimu ⁽⁷⁾. Tokios naujoviškos medžiagos, kaip vakuuminės izoliacinės plokštės, silicio aerogelis ir atsispindinčiomis savybėmis pasižyminti pažangi danga išplečia efektyvumo ribas. Su tokiomis technologijomis izoliacija gali būti plonesnė, bet penkis kartus efektyvesnė už tradicines medžiagas.

Nepaisant galimo tokių pasyvių vėsinimo priemonių pritaikymo, aktyvių vėsinimo sistemų, galinčių prisitaikyti prie ekstremalių oro sąlygų, paklausa padidės visame pasaulyje, skatinama tiek besivystančios, tiek jau išsivysčiusios ekonomikos šalių. Besivystančios ekonomikos šalyse didėjančios pajamos ir geresnė prieiga prie elektros energijos pagreitins oro kondicionavimo pritaikymą. Išsivysčiusios ekonomikos šalyse – dažniausiai įsikūrusiose labiau vidutinio klimato regionuose – kylanti temperatūra ir šilumos siurblių pritaikymas, suteikiant vėsinimą tuomet, kai naudojama atvirkštiniu būdu, toliau skatins augimą. Atitinkamai, vėsinimas tampa greičiausiai augančia energiją vartojančia sritimi pastatuose. Remiantis TEA duomenimis, planuojama, kad pasaulinis energijos poreikis patalpoms vėsinti iki 2050 m. padidės daugiau nei tris kartus, suvartojant tiek pat elektros, kiek šiandien abi kartu suvartoja Kinija ir Indija ⁽⁷⁾. Paklausos padidėjimas pabrėžia skubų poreikį įgyvendinti išmaniojo vėsinimo strategijas, pavyzdžiui, pastatų naktinį vėsinimą ir efektyviai energiją vartojančius vėsinimo sprendimus.