Aplinkosaugos reglamentai ir deklaracijos

Iš viso 191 tauta, beveik visos nepriklausomos šalys ir Europos Sąjunga, ratifikavo Paryžiaus susitarimą, įpareigojantį apriboti temperatūros didėjimą iki gerokai mažiau nei 2,0 °C [3,6 °F], stengiantis jį sustabdyti ties 1,5 °C [2,7 °F] aukščiau ikipramoninio lygio ⁽¹⁶⁾. Kadangi pastatai labiausiai prisideda prie pasaulinio CO₂ dydžio, vyriausybės neapsiriboja neįpareigojančiais sistemos teisės aktais ar rekomendacijomis ir krypsta prie privalomų direktyvų, įgyvendintų kodeksų ir reglamentų, kad CO₂ mažinimas pastatuose taptų privalomas, o ne savanoriškas.

ES pastatų energinio naudingumo direktyvoje (PEND) nustatyti minimalūs energinio naudingumo standartai, kuriais iki 2050 m. siekiama labai efektyvių, nuo iškastinio kuro nepriklausomų pastatų. Europos šalys įgyvendina PEND plėtodamos ir įgyvendindamos nacionalinius reglamentus. Pavyzdžiui, Vokietija įgyvendino PEND per savo „Gebäudeenergiegesetz“ (GEG) arba Pastatų energetikos įstatymą, apimantį įvairias priemones, įskaitant reikalavimą negyvenamuosiuose pastatuose, kurių šildymo ir vėsinimo galia viršija 290 kW [82,5 tonų arba 98`9520 BTU/h], įrengti pastatų automatizavimo sistemas ⁽¹⁷⁾. Nuo 2030 m. ši ribinė galia bus sumažinta iki 70 kW. Kai kuriuose JAV miestuose, pavyzdžiui, Niujorke, griežti energetikos kodeksai, tokie kaip vietinis įstatymas 97 nuo 2024 m. nustato emisijų apribojimus, numatydami baudas. Pavyzdžiui, 9 000 m² [100 000 kv. pėd.] pastatas, kuris ėmėsi minimalių veiksmų emisijoms mažinti, gali gauti iki 1 milijono JAV dolerių baudą ⁽¹⁸⁾. Kinijos „dvigubo anglies dioksido“ tikslas iki 2030 m. pasiekti maksimalią emisiją ir iki 2060 m. pasiekti anglies neutralumo, paskatino 2022 m. priimti bendrąjį pastatų energijos išsaugojimo ir atsinaujinančios energijos panaudojimo kodeksą – pirmąjį Kinijos privalomą pastatų emisijų reglamentą ^(19;20). Indijos energijos išsaugojimo tvarios statybos kodeksas (angl. „Energy Conservation Sustainable Building Code“, ECSBC) įgyvendino komercinių pastatų energijos vartojimo efektyvumo standartus, o keliose šalyse jis tapo teisiškai įpareigojančiu ^(21;22). Dažnai šie veiksmai taip pat remiami finansiniais paskatinimais pastatų savininkams.

Tačiau nuo 2024 m. tik 88 šalys įgyvendino pastatų energetikos kodeksus mažiausiai viename mieste. 55 % iš šių kodeksų liko nepakeisti nuo 2015 m., todėl gali neatitikti modernių didelio naudingumo standartų ⁽²³⁾.

Vis didėjant spaudimui patenkinti nepriklausomybės nuo iškastinio kuro tikslus, tikimasi, kad daugiau šalių pereis nuo neįpareigojančių sistemos teisės aktų ar rekomendacijų prie privalomų reglamentų dėl CO₂ emisijų mažinimo. Nors daugelis reglamentų dėmesį sutelkia į eksploatacinių emisijų mažinimą, įkūnytosios anglies mažinimas taip pat susilaukia vis labiau teisės aktų dėmesio, todėl iškilo poreikis dokumentuose registruoti produktų įkūnytąsias emisijas. Šiai paskirčiai pasitarnautų gaminių aplinkosauginės deklaracijos (GAD). GAD yra standartizuoti, nepriklausomai patvirtinti dokumentai, suteikiantys skaidrius, kiekybiškai apibrėžiamus duomenis apie gaminio poveikį aplinkai per jo gyvavimo ciklą, bet neapsiribojant anglies dioksido emisijomis.

Nuo 2024 m. pradžios visame pasaulyje atsirado daugiau nei 120 000 statybos produktų GAD ⁽²⁴⁾, šios deklaracijos plačiai naudojamos Europoje, Amerikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Vidurio Rytuose ⁽²²⁾. Nors šiuo metu GAD daugiausia tik savanoriškos, gamintojai jas naudoja, kad pademonstruotų anglies dioksido skaidrumą, patvirtintų žaliuosius teiginius ir reklamuotų savo gaminius kaip tvarius. Be to, daugelis žaliųjų pastatų sertifikavimų, tokių kaip „LEED“, „BREEAM“, „DGNB“ ir „Living Building Challenge“, dovanoja kreditus už tai, kad naudojamos medžiagos, turinčios GAD ⁽²⁵⁾. Šie sertifikavimai prideda reikšmingos vertės, o kai kuriuose Azijos miestuose žalieji pastatai gauna iki 28 % vertės nuomos priedus ⁽²⁶⁾.

Tačiau reglamentai griežtėja. Prancūzijoje ir Vokietijoje bendrovės privalo turėti GAD visiems statybos produktams su aplinkosaugos teiginiu. Norvegijos dideliuose viešuosiuose projektuose turi būti naudojama bent dešimt gaminių su GAD, o Italijoje viešuosiuose pastatuose turi būti bent minimalus procentinis dydis perdirbtų medžiagų. Panašiai, Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje reikia atlikti pastatų įkūnytosios anglies vertinimus, o GAD naudojama kaip atitikties įrodymas ⁽²²⁾.

Nuo 2028 m. direktyvoje dėl pastatų energinio naudingumo (PEND) bus reikalaujama, kad dideliems pastatams, kurių plotas didesnis nei 1 000 m² [10 000 kv. pėd.], ES valstybėse narėse būtų atliktas įkūnytosios anglies vertinimas, iki 2030 m. taikant šį reikalavimą visiems naujiems pastatams. Tikimasi, kad šie būsimi reikalavimai reikšmingai padidins GAD duomenų paklausą, įtvirtindami jų vaidmenį tvarios statybos praktikoje ^(27;28).