Saugūs pastatai

Saugumo poreikis yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių ⁽⁴²⁾ ir pastatai skirti tam, kad žmonėms suteiktų saugią užuovėją nuo blogų aplinkos sąlygų. Tačiau aplinka tampa vis atšiauresnė. Klimato kaita intensyvina ekstremalius meteorologinius reiškinius, urbanizacija pablogina pastatų gaisrų pasekmes, o skaitmeninimas padidina kibernetinio saugumo grėsmes. Tačiau naujos technologijos, besiskinančios savo kelią į pastatus, kelia naujų saugumo pavojų.

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai vis intensyvėja. Pavyzdžiui, JAV devyni iš dešimties metų, per kuriuos 1910–2024 m. laikotarpiu iškrito daugiausia ekstremalių kritulių, buvo nuo 1995 m. ⁽⁴³⁾. 2023 m. visame pasaulyje įvyko 170 potvynių – dvigubai daugiau nei 1990 m. vidurkis ⁽⁴⁴⁾. Be to, taip pat reikšmingai padidėjo ciklonų intensyvumas su pastebimu padidėjimu JAV per pastaruosius 30 metų ⁽⁴⁵⁾.

Urbanizacija intensyvina pastatų gaisrų poveikį. Kadangi tam tikroje vietoje gyvenančių ir dirbančių žmonių skaičius didėja, pastatų gaisrų pasekmės taps vis baisesnės – ši tendencija jau akivaizdi JAV, kur per pastarąjį dešimtmetį negyvenamųjų pastatų gaisrų padidėjo 27 %, o su gaisru susijusių mirčių padaugėjo 83 % ⁽⁴⁶⁾.

Pastatų skaitmeninimas taip pat padidina jų pažeidžiamumą kibernetinėmis atakomis. Remiantis „Kaspersky“ duomenimis, beveik 40 % kompiuterių, naudojamų išmanioms pastatų automatizavimo sistemoms valdyti, buvo susidūrę su kenkėjiškomis kibernetinėmis atakomis ⁽⁴⁷⁾. Reikšmingas galimos žalos dėl atrodo nereikšmingo daiktų interneto (IoT) prietaiso pavyzdys: įsilaužimas į kazino per išmanųjį termometrą, įrengtą vestibiulio akvariume, ir priėjimas prie didžiausių lošėjų duomenų bazės ⁽⁴⁸⁾.

Galiausiai, naujos technologijos kelia naujų saugumo pavojų. Pavyzdžiui, nauji šaltnešiai, turintys mažą visuotinio atšilimo potencialą, naudojami aušintuvuose ir šilumos siurbliuose, gali būti degūs arba nuodingi. Energijos kaupimui naudojamiems ličio jonų akumuliatoriams gali kilti „šiluminio nutekėjimo“ rizika. Tai procesas, sukeliantis akumuliatoriaus perkaitimą, toksiškų dujų išsiskyrimą ir galimą užsidegimą. 2023 m. JK užregistruota 46 % daugiau su ličio jonų akumuliatoriais susijusių gaisrų ⁽⁴⁹⁾.

Saugos veiksniai dizaino ir eksploatavimo srityse taps vis labiau svarbesni siekiant užtikrinti, kad pastatai ir toliau teiktų saugią aplinką naudotojams.

Intensyvios priemonės pastatams apsaugoti nuo ekstremalių oro sąlygų yra ekonomiškesnės, nei remonto darbai po įvykio. Regionuose, kuriuose dažnai pasitaiko potvyniai, pastatams vis labiau bus naudojamos vandeniui atsparios medžiagos, pavyzdžiui, betono arba PVC plytos vietoje gipso kartono ir faneros. Regionuose, kur iškrenta daug kritulių, pastatai turės sutvirtintus stogus ir latakus. Tų zonų, kur kyla didelė krūmynų gaisrų rizika, pastatuose bus integruotos gaisrui atsparios medžiagos, diskai ir priešgaisrinės purkštuvų sistemos. Vietovėse, kur dažnai vyksta ciklonai, pastatai bus suprojektuoti taip, kad atlaikytų stipresnes vėjo apkrovas ⁽⁵⁰⁾.

Vis didėjanti pastatų gaisrų tikimybė ir mastas nulems aukštesnius priešgaisrinės saugos standartus. Pažangios gaisrui atsparios medžiagos, tokios kaip išsipučiančios dangos ir kompozitai, pagerins gaisro sulaikymą. Gaisro aptikimo sistemos, naudojančios tarpusavyje sujungtus jutiklius ir DI, pagerins tikralaikį stebėjimą ir reagavimą. Gaisro ir dūmų plitimas ventiliacijos vamzdžiuose bus vis labiau valdomas motorizuotomis sklendėmis, nes mechaninės sklendės daugiau nebetiks. O gaisro gesinimo sistemos bus plėtojamos plačiau naudojant vandens miglos technologiją ir aplinkai draugiškas gaisro gesinimo medžiagas ⁽⁵¹⁾.

Didėjantys kibernetinio saugumo pavojai, kartu su griežtesniais reglamentais, tokiais kaip Europos kibernetinio saugumo aktas, pagreitins saugių ryšio protokolų pritaikymą pastatų automatizavimo ir valdymo sistemose. Protokolai, naudojantys tokias technologijas, kaip TLS šifravimas ir sertifikatų autentifikavimas, užtikrins saugų, modifikavimui atsparų ryšį tarp prietaisų ir sistemų.

Galiausiai, su naujomis pastatų technologijomis susijusiems pavojams mažinti bus reikalingos tikslinės strategijos. Mechaninės įrangos patalpoms, naudojančioms mažo VAP šaltnešius, tokius kaip R-290 (propanas) ir R-717 (amoniakas), reikės specialių dujų jutiklių. Panašiai, patalpose, kuriose yra ličio jonų akumuliatoriai, bus įrengti jutikliai, skirti vandeniliui ir kitoms pavojingoms dujoms, tokioms kaip etilenas, propilenas, metanas ir anglies monoksidas, aptikti ⁽⁵²⁾.