Atskaitomybės reikalavimai ir skaidrumas

Teikiant tvarumo ataskaitas bus atskleidžiama, kaip bendrovė integruoja aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) veiksnius ir, ką ji daro, kad juos pagerintų. Visame pasaulyje beveik 20 organizacijų siekia skirtingų tikslų ir dalyvauja nustatant tvarumo ataskaitų teikimo standartus, įskaitant ne pelno siekiančias organizacijas, verslo konsorciumus ir Jungtinių Tautų programas ⁽²⁹⁾.

Su šiuo nevienalytiškumu, ataskaitų teikimo standartų suderinimas tampa bauginančiu iššūkiu. Pavyzdžiui, bendrovės, patenkančios į ES įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. „Corporate Sustainability Reporting Directive“, CSRD) apimtį, turi teikti ataskaitas pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS), besiskiriančius nuo plačiausiai naudojamų standartų, parengtų Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (angl. „Global Reporting Initiative“, GRI). Tuo pačiu metu, bendrovės taip pat privalo laikytis ES taksonomijos reglamento, pabrėžiančio aplinkai tvarias verslo veiklas ir Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos (angl. „Corporate Sustainability Due Dilligence Directive“, CSDDD), kurioje dėmesys skiriamas žmogaus teisėms ir poveikio aplinkai išsamiam patikrinimui ⁽³⁰⁾.

Nors laikytis skirtingų ASV reikalavimų gali būti sudėtinga ir brangu, išsami ASV atskaitomybė suteikia privalumų, kurie neapsiriboja tik reglamentų atitikties užtikrinimu. Padidintas ASV skaidrumas dažnai paskatina imtis veiksmų, leisdamas įmonėms identifikuoti trūkumus, sumažinti kainas ir sulaukti didelės finansinės naudos. Per „McKinsey & Company“ tyrimą nustatyta, kad efektyvus ASV vykdymas gali 60 % padidinti veiklos pelną, pavyzdžiui, sumažinus energijos sąnaudas arba mažiau suvartojant vandens ⁽³¹⁾.

JAV ir Europos investuotojai vis labiau pirmenybę suteikia ASV veiksniams, kaip strategijai sušvelninti riziką ir portfelio nepastovumą ⁽³²⁾. Aplinkosaugos duomenims dažnai suteikiamas reikšmingas dėmesys, ypač savanoriškiems įsipareigojimams vykdyti Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyvą (SBTi), kurią pasiryžta vykdyti daugelis pirmaujančių bendrovių. Tačiau tokie socialiniai veiksniai, kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir garso galios lygis, taip pat vienodai svarbūs. Šie elementai turi tiesioginės įtakos naudotojų sveikatai ir gerovei, sumažina ilgalaikę riziką, apsaugo nuo ligų ir didina produktyvumą. 86 % iš „S&P 500“ bendrovių šiuo metu savo noru atskleidžia ASV duomenis. Skaidrumas tapo standartiniu lūkesčiu ir sutvirtino investuotojų ir klientų pasitikėjimą ⁽³³⁾.

Reikšmingai ASV atskaitomybei būtini patikimi, aukštos kokybės duomenys. Tačiau daugeliui pastatų sudėtinga gauti ir integruoti šiuos duomenis. Svarbiausi rodikliai dažnai fragmentiškai pateikiami skirtingose sistemose, tiekiami nesuderinamais formatais arba konsoliduojami rankiniu būdu naudojant bazines skaičiuokles, neleidžiančias aiškiai suprasti operacijų. Kad įveiktų šiuos sunkumus, įmonės vis labiau įgyvendina centralizuotas ataskaitų teikimo platformas ir tikralaikes stebėjimo sistemas, fiksuojančias ir valdančias nekilnojamojo turto portfelių duomenis, kad būtų galima priimti sprendimus ir teikti viešas ataskaitas.

Tiksliai ir pagal išsamias sritis registruojant duomenis, galima geriau suprasti pastato eksploatavimą ir optimizuoti išteklius. Pavyzdžiui, Vokietijos „Heizkostenverordnung“ arba šildymo kainų potvarkis reikalauja išsamaus matavimo ir šildymo bei karšto vandens kainų paskirstymo, nurodydamas nekilnojamojo turto savininkams sumontuoti prietaisus, sekančius individualų energijos suvartojimą ir užtikrinančius mėnesinį naudojimo skaidrumą. Tokie reglamentai pabrėžia duomenų svarbą siekiant tvarumo ir efektyvumo. Panašiai, stebėjimas ir atskaitomybė yra būtini kai kuriems žalių pastatų sertifikavimams, tokiems kaip „RESET“, pagal kurį reikalaujama akredituotiems IEQ monitoriams prisijungti prie „RESET“ debesijos ir pateikti duomenis kas 30 minučių ⁽³⁴⁾.