Sveikos patalpų erdvės

Išsivysčiusiose šalyse žmonės beveik 90 % savo laiko praleidžia uždaruose pastatuose ⁽⁵³⁾. Didėjant urbanizacijos mastui, visuotinis gyventojų patalpose praleistas laikas dar labiau didės. Nuo pandemijos laikų padidėjo dėmesys higienai ir patalpų oro kokybei (IAQ): ištyrus 1 120 Amerikos darbuotojų, pastebėtas plačiai paplitęs susirūpinimas dėl blogos patalpų oro kokybės poveikio sveikatai ⁽⁵⁴⁾. Šią tendenciją dar labiau paspartina po pandemijos išryškėję sveikatos prioritetai, miesto oro tarša ir ASV strategijos.

Pandemija ir perėjimas prie hibridinių darbo modelių padidino dėmesį higienai ir biuro bei gyvenamųjų patalpų oro kokybei. Pavyzdžiui, kritiškai svarbu išlaikyti tinkamus santykinio drėgnumo lygius ties 40–60 %, nes sausa gleivinė padidina infekcijų riziką, o virusai ant sausų paviršių išgyvena ilgiau. Panašiai, padidėjęs vėdinimas, sumažėjusi vidaus oro recirkuliacija ir pagerintas oro filtravimas gali 9–20 % sumažinti nedarbingumą dėl infekcinių ligų ⁽⁵⁵⁾.

Miesto gyventojų skaičiui didėjant, didėja ir oro teršalų koncentracijos miestuose. Šiandien 99 % pasaulio gyventojų gyvena tokiose vietose, kur oro tarša viršija PSO rekomenduojamas ribas ⁽⁵⁶⁾. 2023 m. Delio mieste vidutinė smulkiųjų dulkių PM2.5 koncentracija viršijo PSO rekomendaciją daugiau nei 20 kartų ⁽⁵⁷⁾. Trumpalaikis ir ilgalaikis oro taršos poveikis sukelia sveikatos problemų, padidina kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų pavojų, sveikatos priežiūros kainas ir mirtingumą: PSO susieja oro taršą su 6,7 milijono pirmalaikių mirčių kas metus ⁽⁵⁶⁾.

Be to, investuotojai ir nuomininkai vis labiau integruoja sveikatos rodiklius į savo ASV strategijas. Tai ne tik prisideda prie platesnio masto naudos visuomenei, bet ir suteikia tiesioginių privalumų investuotojams ir nuomininkams. Investuotojai pastebi, kad sertifikuotų sveikų pastatų nuomos kaina padidėja 7,7 % ⁽⁵⁸⁾, o tuo tarpu nuomininkams dėl patalpų oro kokybės 8 % pagerėja darbuotojų produktyvumas ⁽⁵⁹⁾.

Sveikų patalpų erdvių paklausa didėja, nauji pastatai vis labiau teiks pirmenybę naudotojų gerovei, o esamos konstrukcijos bus modernizuojamos, kad atitiktų šiuos standartus. Tokios savybės, kaip šiluminis komfortas, sveika patalpų oro kokybė, akustinis komfortas ir optimalus apšvietimas, taps vis reikšmingesnės. Visur atsiras aukštos kokybės jutikliai, matuojantys ir stebintys šiuos parametrus.

Šiluminis komfortas yra pagrindinė priežastis, kodėl turime pastatus. Jis atlieka reikšmingą vaidmenį tam, kaip jaučiamės erdvėse, kur gyvename ir dirbame. Prie gyventojų šiluminio komforto prisideda šeši pagrindiniai kintamieji: sausuoju termometru išmatuota temperatūra, spinduliuojama temperatūra, santykinis drėgnumas, oro greitis, medžiagų apykaitos greitis ir drabužiai ⁽⁶⁰⁾. Pirmi keturi kintamieji gali būti kontroliuojami ŠVOK sistemomis, kad naudotojams suteiktų sveiką ir komfortabilią aplinką. Tačiau šiandien daugelis pastatų dar tinkamai nevaldo šių keturių kintamųjų.

Gera patalpų oro kokybė prisideda prie sveikatos gerinimo, gerovės ir produktyvumo. Tam įtakos turi gyventojų kvėpavimas (CO₂, patogenai), lauko teršalai (smulkiosios dulkės, kenksmingos dujos), patalpų emisijos (lakieji organiniai junginiai) ir pamatų emisijos (radonas). Efektyvus vėdinimas ir pažangus filtravimas yra labai svarbūs, bet daugelis pastatų vis dar pasitiki rankiniu langų atidarymu. Tai neefektyvu oro kokybės ir energijos vartojimo atžvilgiu.

Akustinis komfortas yra pagrindinis veiksnys kuriant produktyvią ir pasitenkinimą suteikiančią pastatų aplinką, nes nepageidaujamas vidaus ir išorės triukšmas gali trukdyti dirbti ir atsipalaiduoti. Lauke keliamas triukšmas gali būti susijęs su tokiais sveikatos pavojais, kaip aukštas kraujo spaudimas, širdies smūgis ir diabetas, taip pat gali padidėti suirzimas ⁽⁶¹⁾. Viduje elektronikos, ŠVOK sistemų ir gyventojų keliamas triukšmas gali sumažinti koncentraciją ir produktyvumą ⁽⁶¹⁾. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, tokios strategijos, kaip išorės triukšmo sumažinimas, vidinių garso šaltinių valdymas ir garsą sugeriančių medžiagų naudojimas, gali pagerinti akustinį komfortą.

Optimalus apšvietimas užtikrina vizualų komfortą ir mažina tokias problemas, kaip akių nuovargis, galvos skausmai ir produktyvumo sumažėjimas. Be vaizdinių privalumų, šviesa turi reikšmingos įtakos fiziologijai reguliuodama cirkadinį ritmą, kontroliuojantį budrumą, virškinimą ir miegą. Netinkamas apšvietimas gali sutrikdyti šį ritmą ir sukelti miego sutrikimus ir didesnį pavojų susirgti tokiomis ligomis, kaip nutikimas, diabetas ir širdies kraujagyslių ligos. Norint tai išspręsti, pastatuose vis dažniau bus įrengiamas cirkadinis apšvietimas, taip pat kontroliuojamas ryškumas, automatinis užtamsinimas, pritemdymas ir optimizuojama dienos šviesa ⁽⁶¹⁾.

Naudotojų gerovę taip pat sudaro nei tik šie aplinkosaugos veiksniai, tokie kaip geriamojo vandens valymas, sveikos mitybos įpročių skatinimas, raginimas užsiimti fizine veikla ir psichinės bei emocinės sveikatos gerinimas per pastatų dizainą. Daugelis iš šių veiksnių įtraukiami į šiandienos sveikų pastatų sertifikavimus, pavyzdžiui, WELL.

Reglamentuose taip pat vis labiau įterpiami sveikos patalpų aplinkos reikalavimai. Pavyzdžiui, pataisytoje Europos pastatų energinio naudingumo direktyvoje (PEND) reikalaujama, kad naujuose negyvenamuosiuose nulinės emisijos pastatuose, taip pat pastatuose, kuriuose atliekamos didelės renovacijos, jei įmanoma, būtų įrengtos matavimo ir valdymo sistemos, skirtos patalpų oro kokybei stebėti ir reguliuoti ⁽²⁸⁾.